Tikrųjų levandų aliejus yra vienas iš nedaugelio eterinių aliejų, kuris vis dar yra įtrauktas į Didžiosios Britanijos farmakopėją.
Botaninė šeima – Levandos priklauso Notrelinių – Lamiaceae augalų šeimai, kuri yra pagrindinis polifenolių šaltinis. Šiai botaninei šeimai priklauso ir daugiau kvapnių ir virtuvėje mėgiamų žolelių: mėta, čiobrelis, raudonėlis, melisa, šalavijas, bazilikas, mairūnas bei kitos.
Gentis – Lavandula genties augalas.
Populiariausios rūšys: Lavandula Dentata, L. Angustifolia arba Officianalis, L. Vera, Latifolia arba Spica, L. Intermedia arba Hybrida Reverchon arba Hybrida Burnami.
Hemotipas – nėra.
Biocheminė grupė: spiritų (monoterpenoliai) ir efirų (sudėtingi efirai = esterai).
Lotyniškas pavadinimas – Lavandula Angustifolia.
Lietuviškas pavadinimas – Tikroji Levanda.
Tinkamiausias laikas – Rinkti derlių yra liepos ir rugpjūčio mėnesiai.
Derliaus paruošimas – 2-3 dienas levandos džiovinamos, kad neliktų drėgmės.
Augalinės medžiagos švara – Levandos augimo metu ravimos, kad jose neįsimaišytų kitų prieskoninių augalų, kaip pvz. rozmarinų, šalavijų, lavandino, kurie keičia fitocheminę levandų sudėtį.
Gavybos būdas – distiliuojamas garais iš žydinčių augalų žiedų, garus leidžiant per augalinę medžiagą.
Distiliavimo laikas ir slėgis – nuo 1,5 val. iki 2 val. esant 0 barų slėgiui (vienas iš svarbių rodiklių kokybiškam eteriniam aliejui išgauti).
Kilmės vietovė – daugiausia levandos yra paplitusios vietinių šalių Viduržemio jūros vakariniuose kalnų regionuose, šiaurinėje ir pietinėje Afrikos dalyje, Arabų pusiasalyje, Bulgarijoje bei Rusijoje. Tačiau sulaukus didelės paklausos,dabar levandos yra plačiai auginamos (kultivuojamos) visame pasaulyje, ypač Prancūzijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Australijoje [3].
“Plant list” (Royal Botanic Gardens, Kew) augalų sąraše nurodomi 132 moksliniai Lavandula genties augalų pavadinimai. Iš jų 47 yra nurodyti kaip priimtini pavadinimai. Lavandula gentyje – 28 skirtingos medicinos tikslams vartojamos rūšys, iš kurių populiariausios: Lavandula dentata, L. angustifolia arba officianalis, L. vera, L. latifolia arba spica, L. intermedia arba hybrida reverchon arba hybrida burnamii.
Lentelė Nr. 1. Levandų apibūdinimas pagal regionus ir vietovę.
Augalo pavadinimas ir vietovė
Apibūdinimas
Lavandula officianalis Chaix. Var. delphinensis Jord. Dar vadinama kalnų levanda.
Neaukštas augalas, augantis 1300 m. virš jūros lygio. Iš šio augalo gaunamas aukščiausios klasės eterinis aliejus.
Lavandula officianalis Chaix. Var. fragrans Jord
Vidutinio aukštumo augalas, randamas 500 m. virš jūros lygio. Iš šio augalo gaunamas aliejus yra žemesnės kokybės, bet pilnai tinkantis komerciniams tikslams.
Australiškoji levanda
Auga šiaurės Tasmanijoje, įvertinama labai gerai, nes turi didelį kiekį linaliloacetato, kokybės prasme panaši į prancūzišką levandą.
Amerikoniškoji levanda
Labai skaniai kvepia, tačiau yra mažiau saldesnio ir subtilesnio kvapo lyginant su prancūzišką levandą.
Lavandula Vera compacta – auga Kalifornijoje.
Šioje levandoje randama 38% linalilo acetato, tačiau šiame aliejuje nėra prancūziško kvapo saldumo.
Angliškoji levanda
Populiariausia Lavandulaintermedia Loisel.
Šio aliejaus kvapas skiriasi nuo prancūziškojo, nes angliškasis aliejus turi daugiau 1,8 cineolio (3-4%), kamparo, terpinen – 4 -olio (4-7%) ir linalolio (iki 60%) ir mažesnį kiekį linaliloacetato (8-18%)
Argentinos levanda
Linaliloacetato randama 10% ir primena anglišką levandą.
Bulgariškoji levanda
Pagal kokybę primena Krymo levandą.
Vengriškoji levanda
Pagal kokybę primena prancūzišką levandą, tačiau turi mažiau linaliloacetato.
Išeiga – 0,7- 0,9 %.
Tihany rajono levandoje randama iki 60% linaliloacetato. Šio aliejaus kvapas šiek tiek primena lavandino kvapą.
Rytų Afrikos levanda
Primena anglišką levandą, nes turi mažai linaliloacetato. Prancūziškosios levandos neprigyja šiame regione arba prigijusios duoda žemos kokybės aliejų.
Itališkoji levanda, Alpių jūrinės vietovės.
Linaliloacetato randama 32- 48%, išeiga – 0,5 – 0,7%.
Krymo levanda, Jaltos ir Alušto, Simferopolio, Bachčisarajos vietovės.
Aliejus prilygsta vidutiniškai prancūzų aliejaus kokybei, tačiau savo kvapu yra aštresnis. Krymo aliejuje trūksta prancūziškojo kvapo saldumo. Viena iš vertingiausių Krymo levandos rūšių – Prima, su aukšta išeiga (0,35 – 0,5%), 55-65% linaliloacetato.
Levandų, Lavandula, gentį sudaro įvairios rūšys, tačiau plačiu mastu eteriniai aliejai distiliuojami iš trijų: Lavandula angustifolia, Lavandula latifolia (varpinė levanda), Lavandula x Intermedia.
Lentelė Nr. 2. Populiariausių levandų rūšių augyviečių apibūdinimas
Rūšis
Apibūdinimas
Laukinė tikroji levanda (Lavandula vera var. Grangrans)
Laikomos geriausia levandų rūšimi pasaulyje. Jos yra grynos ir auga tik ten, kur idealios sąlygos, auga nuo 600 iki 1,800 metrų aukščio virš jūros lygio. Laukinės levandos pasižymi tomis pačiomis savybėmis, kaip ir kultivuojamos levandos, tačiau jose yra platesnis molekulių spektras, ir kai kurios iš jų labai retos. Tokios išvados daromos lyginant augalus iš organinių šaltinių su augalais iš įprastinės aplinkos.
Tikrosios levandos
Lavandula angustifolia arba L.officinalis, vaistinė arba tikroji levanda.
Tikrosios levandos būdingos Prancūzijai ir auga nuo 600 iki 1,800 metrų aukščio virš jūros lygio. Nors fiksuojamo karšto klimato daugiausia užauga virš 800 metrų. Mažą kupstelį sudaro 5-7 eilės pavienių žiedų ant vieno stiebelio. Žiedelių skaičius vienas iš rodiklių, padedančių levandas atskirti nuo levandinų. Dauginamos sėklomis.
Varpinės levandos
Lavandula latifolia, varpinė levanda, angl. spike lavander.
Šios levandos auga 800 metrų aukštyje virš jūros lygio, vienas stiebas turi dvi į varpas panašias atšakas. Levandos auga kupstuose. Tokių levandų daugiausia auga Ispanijoje, o Prancūzijoje šių levandų auginama nedaug. Derlius nuimamas liepą – rugpjūtį. Šie augalai dauginasi sėklomis.
Lavandinai
Lavandula x Intermedia, hibridinė levanda, lavandinas.
Dažniausiai kultivuojamos lavandinų veislės – Abrial, Super, Sumian, Grosso.
Lavandinai – varpinių ir tikrųjų levandų hibridas, kultivuojamas nuo 200 iki 1000 metrų virš jūros lygio. Auga žemesniame aukštyje, gali augti šiltesnėmis sąlygomis ir jiems reikia mažiau vandens. Šis augalas yra sterilus, tad jame nėra sėklų ar žiedadulkių, dauginamas nukerpant stiebą (klonuojant). Kadangi šį augalą atrenka žmonės, o ne natūraliai pati gamta, stiebų nukirpimui parenkami daug didesni augalai ir tai lemia, kad levandinai užauga didesni už levandas ir turi daugiau žiedelių ant stiebelių.
