LEVANDŲ ETERINIO ALIEJAUS KLASTOJIMAS

Pasaulinėje eterinių aliejų rinkoje klastojimas yra plačiai paplitęs, anot Botaninių falsifikatų prevencijos programos (herbalgram.org), ir tai būna brangiausi ir/ar populiariausi eteriniai aliejai – santalo, rožmedžių, citrusų, o populiariojo tikrųjų levandų aliejaus klastočių įvairiose šalyse aptinkama 25-90% atvejų, priklausomai nuo analizės metodų ir kriterijų.

Eterinių aliejų klastotėms nustatyti gali būti taikomi šie analizės metodai: GC-FID, GC-MS, TLC, NMR ir infraraudonųjų spindulių spektroskopija. Vienas iš šių metodų arba jų derinys gali būti naudojamas kaip kokybės kontrolės procedūra levandų aliejui autentifikuoti ir aukštai kokybei užtikrinti.

Eterinio aliejaus kokybė priklauso  nuo regiono, klimato, augyvietės aukščio bei nuo gamintojo tikslų! Kokybei svarbu: tinkamai atrinktos ir paruoštos sėklos, dirvožemio švarumas ir  mineralinių medžiagų balansas, derliaus priežiūra ir tinkamas nuėmimo laiko, distiliavimo ekspertiškumas,  meilė gamtai ir darbui – pasišventimas!

Jei levandos auginamos tik komerciniais tikslais, nesiekiant aukštos kokybės, todėl bus nepaisoma ir kokybės standartų. Pvz. Kad gauti eterinį aliejų, pakanka 15 – 20 minučių, esant 155 svarams slėgio, o garinimo temperatūrai siekiant 350 F. Nors aukštos temperatūros ir aukšto slėgio gamyba kainuoja pigiau ir tokį aliejų lengva parduoti, tačiau svarbu žinoti, kad toks aliejus bus žemos kokybės. Klastojimas yra ekonomiškai motyvuota nesąžininga praktika, kai į brangią medžiagą pridedama pigios medžiagos arba pigus produktas parduodamas su brangesnio etikete, siekiant padidinti pelną. Tuo tarpu vartotojui falsifikuotas eterinis aliejus gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, todėl sąmoningai ieškantiems kokybės ir terapinių savybių aliejuje, teks atsakingai rinktis ir gamintojus, ieškoti tų, kurie laikosi aukštų kokybės standartų.

Tipiškas klastojimo pavyzdys: levandos eterinio aliejaus (Lavandula angustifolia Mill.), kurio kaina gali siekti 130 €/kg,  yra maišomas su kitomis Levandų genties rūšimis, kurių kainos yra apie 20 €/kg. [42].

2021 m. sausio – vasario mėn. Lavandulos Angustifolia eterinio aliejaus kokybės tyrimas atliktas Lietuvoje. Tyrimą atliko: UAB Kvapų namai, kuri yra vienintelė eterinių aliejų ir aromaterapijos įmonė Baltijos šalyse, turinti nuosavą modernią specializuotą laboratoriją.

2021 m. sausio – vasario mėn. buvo supirkti Lietuvos parduotuvėse, vaistinėse ir internetu parduodami eteriniai aliejai, pažymėti „levandų eterinio aliejaus“ ir/arba Lavandula angustifolia pavadinimais, viso 40 vnt. Kiekvienas mėginys buvo identifikuotas pagal prekybos vietą ir ženklinimą etiketėje:

• Produkto pavadinimas
• Lietuviškas augalo pavadinimas
• Lotyniškas augalo pavadinimas
• Gamintojas (lietuviškas/nelietuviškas prekės ženklas)
• Ekologiškumo ženklai
• Pardavimo vieta
• Kaina

Kokybės tyrimo išvados

Net 51% ištirtų mėginių, pavadintų tikrųjų levandų/Lavandula angustifolia aliejais buvo netikri, t.y. turinys neatitiko pavadinimo etiketėje. 30% mėginių buvo ne TLEA, o varpinių levandų, lavandinų eterinių aliejų mišiniai.

Išvada: Už į rinką patenkančius falsifikuotus eterinius aliejus turi būti atsakingos vartotojų teises ginančios institucijos, pardavėjai bei pats vartotojas, kuris privalo išmokti atpažinti žemos kokybės ar falsifikuotą eterinį aliejų.

 Ką žinai apie tikrąją levandą (Lavandula Angustifolia)? – Tęsinys ruošiamas.

LEVANDŲ ETERINIS ALIEJUS

Tikrųjų levandų aliejus yra vienas iš nedaugelio eterinių aliejų, kuris vis dar yra įtrauktas į Didžiosios Britanijos farmakopėją.

Botaninė šeima – Levandos priklauso Notrelinių – Lamiaceae augalų šeimai, kuri yra pagrindinis polifenolių šaltinis. Šiai botaninei šeimai priklauso ir daugiau kvapnių ir virtuvėje mėgiamų žolelių: mėta, čiobrelis, raudonėlis, melisa, šalavijas, bazilikas, mairūnas bei kitos.

Gentis – Lavandula genties augalas.

Populiariausios rūšys: Lavandula Dentata, L. Angustifolia arba Officianalis, L. Vera, Latifolia arba Spica, L. Intermedia arba Hybrida Reverchon arba Hybrida Burnami.

Hemotipas – nėra.

Biocheminė grupė: spiritų (monoterpenoliai) ir efirų (sudėtingi efirai = esterai).

Lotyniškas pavadinimas – Lavandula Angustifolia.

Lietuviškas pavadinimas – Tikroji Levanda.

Tinkamiausias laikas – Rinkti derlių yra liepos ir rugpjūčio mėnesiai.

Derliaus paruošimas – 2-3 dienas levandos džiovinamos, kad neliktų drėgmės.

Augalinės medžiagos švara – Levandos augimo metu ravimos, kad jose neįsimaišytų kitų prieskoninių augalų, kaip pvz. rozmarinų, šalavijų, lavandino, kurie keičia fitocheminę levandų sudėtį.

Gavybos būdas – distiliuojamas garais iš žydinčių augalų žiedų, garus leidžiant per augalinę medžiagą.

Distiliavimo laikas ir slėgis – nuo 1,5 val. iki 2 val. esant 0 barų slėgiui (vienas iš svarbių rodiklių kokybiškam eteriniam aliejui išgauti).

Kilmės vietovė – daugiausia levandos yra paplitusios vietinių šalių Viduržemio jūros vakariniuose kalnų regionuose, šiaurinėje ir pietinėje Afrikos dalyje, Arabų pusiasalyje, Bulgarijoje bei Rusijoje. Tačiau sulaukus didelės paklausos,dabar levandos yra plačiai auginamos (kultivuojamos) visame pasaulyje, ypač Prancūzijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Australijoje [3].

“Plant list” (Royal Botanic Gardens, Kew) augalų sąraše nurodomi 132 moksliniai Lavandula genties augalų pavadinimai. Iš jų 47 yra nurodyti kaip priimtini pavadinimai. Lavandula gentyje – 28 skirtingos medicinos tikslams vartojamos rūšys, iš kurių populiariausios: Lavandula dentata, L. angustifolia arba officianalis, L. vera, L. latifolia arba spica, L. intermedia arba hybrida reverchon arba hybrida burnamii.

Levandų, Lavandula, gentį sudaro įvairios rūšys, tačiau plačiu mastu eteriniai aliejai distiliuojami iš trijų: Lavandula angustifolia, Lavandula latifolia (varpinė levanda), Lavandula x Intermedia.

Ką žinai apie tikrąją levandą (Lavandula Angustifolia)? III dalis.

Levandų eterinis aliejus yra vienas iš universaliausių, populiariausių, mėgstamiausių eterinių aliejų visame pasaulyje. Tenka pastebėti ir pripažinti, kad nors levandų rūšių ir porūšių yra labai daug, didžioji dalis žmonių (ir ne tik Lietuvoje) neįsigilina į levandų rūšių bei porūšių skirtumus ir eterinių aliejų kokybę. Dažnai visas levandų rūšis ir porūšius žmonės vadina vienu Levandos vardu bei suvienodina jų poveikį.

Istorija ir augalo apžvalga

Žodis levanda yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „lavare“, kuris reiškia „praustis“. Levanda simbolizuoja meilę, pasiaukojimą ir skaistumą. Tai neatsiejamas prabangos simbolis. Jos siejamos su elegancija, rafinuotumu ir grakštumu, todėl užima išskirtinę vietą gėlių tarpe.

Levandos yra daugiamečiai lepūs medingi puskrūmiai nuo 0,5 iki 1 metro aukščio. Lapai dažniausiai būna siauri, išlenkti, kartais tik stiebų pagrinde. Žydi kartą per metus (nuo ankstyvos vasaros iki sezono pabaigos), žiedų spalva svyruoja nuo purpurinės iki sodriai mėlynos kartais rožinės ar net baltos spalvos, o stiebas ir lapai nuo melsvai pilkos iki žalios spalvos.

Istorija mena, kad senovės egiptiečiai naudojo levandas mumifikuoti mirusiųjų kūnus. Viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu levandos įsišaknijo vienuolynų soduose šalia kitų vaistinių augalų. Greitai levandos pasklido po Europą. Gražiai žydintys augalai įsitvirtino Prancūzijos ir Anglijos karalių rūmuose. Levandų kvepalais galėjo puikuotis tik labai turtingos europietės. 1910-aisiais levandos užkopė į gydomųjų augalų olimpą. Levandos – slaptos meilės simbolis. Jų įmaišydavo į meilės gėrimus. Iki XIX a. merginos vestuvių išvakarėse maudėsi šių žolelių vonioje, kvėpinosi aliejumi, kad meilė būtų tvirta.

Levandos Lietuvoje vertinamos ir žinomos nuo senų laikų – dvaruose augintos jau prieš porą šimtmečių. Juk dvarininkai mėgo prancūziško stiliaus sodus. Tačiau kur kas populiaresnės levandos buvo kaimyninėje šalyje – Latvijoje.

Lietuvoje pirmą kartą levandos pradėtos auginti Kauno Botanikos sode 1924 metais. Lietuviai greitai pamėgo šiuos augalus ir šiuo metu levandos puikuojasi soduose, darželiuose ar parkuose. Sodininkai ir gėlininkai sutaria, kad bene geriausiai Lietuvoje auga tikroji levanda (lot. Lavandula angustifolia Mill). Ši rūšis yra pakankamai atspari ir pakelia lietuviškus klimato svyravimus bei nepastovumus.

Baltijos šalyse dėl nepalankaus joms klimato, užaugusios levandos nesukaupia daug aliejaus. Iš jų gaminamas hidrolatas, kuris dažniausiai naudojimas kosmetiniams tikslams. Lietuvoje populiarūs levandų ūkiai yra gausiai lankomi turistų bei levandų mėgėjų.

Apie levandų eterinio aliejaus galią pasakoja žymusis René – Maurice Gattefossé, chemijos inžinierius, sąvokos aromaterapija sumanytojas. Knygoje „Aromaterapija“ (1937) jis aprašo 1910-ųjų istoriją, lėmusią susižavėjimą levandų aliejaus gydomuoju poveikiu, apie kurį jis įsitikino po nelaimingo atsitikimo laboratorijoje, kurio metu patyrė nudegimus ir stiprią dujų gangreną.

Dr. Jeanas Valnetas, dirbdamas prancūzų armijos chirurgu, levandų aliejumi, dėl jų antiseptinių ir analgetinių savybių, gydė stiprius nudegimus ir karo žaizdas. Levandos sužeistiesiems paspartindavo žaizdų gijimą ir neleisdavo susidaryti randams.

Legendos ir mitai

Yra manoma, kad levandos atkeliavo iš rojaus sodų, o Adomas ir Ieva buvo pirmieji žmonės, kurie levandas atnešė į žemę. Biblijoje teigiama, kad Jėzus taip pat buvo pateptas nuostabiuoju levandų aliejumi.

Kodėl Levandos geriausiai auga Prancūzijoje, Provanse?

Legenda byloja apie nuostabaus grožio, violetinių akių, šviesiaplaukę fėją Levandą, kuri ilgai svarstė, kur jai apsigyventi. Atvykusi į Provansą, Fėja labai nuliūdo dėl išdžiūvusių Provanso žemių. Pravirkusi, verkė taip ilgai ir taip gausiai iki tol, kol savo ašaromis užliejo Provanso kalnus ir žemes. Ir dar daugiau – Fėja išmeldė, kad dangus virš Provanso išliktų žydras per amžių amžius. Štai kodėl Levanda iki šiol geriausiai auga Prancūzijoje, Provanse.

Įdomūs šių dienų faktai iš Prancūzijos Provance Simiane-la-Rotonde ūkio, dar vadinamo „Simiane pasaulio levandų sostine“.

Levandos renkamos rankomis. Nedidelė žmonių komanda rankomis gali nurinkti apie 8 akrus derliaus. Hektaro levandųkultivavimas reikalauja apie 40 valandų darbo traktoriumi per metus, įskaitant sodinimą, vagų valymą ir derliaus nuėmimą. Per įprastus metus ūkininkas laukus aplanko apie 8 kartus. Ūkininkai dirba sunkiai ir padeda vienas kitam nuimdami derlių, dažnai galėdami numigti vos  4 valandas. Levandų auginimas visu pajėgumu pasiekiamas po trijų metų pasėjus levandų sėklas. Tai tęsiasi iki dešimt metų. Nuėmus pirmąjį derlių (kuris vykdomas po metų nuo sodinimo), derliaus pasiekiama apie 30% produkcijos, antraisiais  metais – 50% produkcijos, o trečiaisiais metais pasiekiama beveik pilna produkcija – 100%. Levandos įprastai auginamos 10 metų. Prancūzijos Les Alpes de Haute Provance ir Plateau d’Albion regione yra apie 140 distiliavimo gamyklų. (Simiane-la-Rotonde ūkio edukacinė medžiaga).

Ką žinai apie tikrąją levanda (Lavandula Angustifolia)? II dalis.